žviginti

žvìginti (-yti), -ina, -ino Š, DŽ, NdŽ, KŽ; Rtr 1. J.Jabl žr. žvigdyti 1: Ką ten žvìgini tas kiaules, leisk lauko Lg. [Turguje] moters vežimuose žvigina paršelius, kvarkina vištas Žem. Kitas nepažįstamas ponas, nučiupęs už uodegos, penimę žvigina K.Bor. Pasėmęs peilį ir žvìgina paršą Kp. Galėtumiam eiti žvìginti (pjauti) kiaulės KlvrŽ. | refl.: Kiaulės žvigindamos visas pamazgas išlaistė Žem. 2. žr. žvigdyti 3: Juodu čerškia par dienas, varvalioja, vienas kitą žvìgina Skr. Kamgi, Jureli, žvìgini broliuką? Km. | prk.: Rumunų čigonas krato garbanotas kudlas ir vengras persisukdamas žvigina smičiumi M.Katil. 3. Kal žr. žvigdyti 5: Atskilę ar ne nuo Girkančių, ar dar nuo toliau, ėjo dainuodami ir žvigindami mergas M.Katil. | refl.: Klausau: ki ki ki! ka ka ka! – žviginasi kažin kas LzP. \ žviginti; išžviginti; pažviginti; sužviginti